Audronė Telešienė
Kauno technologijos universitetas
Mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“
El. paštas: audrone.telesiene@ktu.lt

Eimantė Zolubienė
Kauno technologijos universitetas
Mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“
El. paštas: eimante.zolubiene@ktu.lt

Pagrindinis tikslas – pasitelkiant sociologinį žinojimą kritiškai įvertinti klimato kaitos rizikos naratyvus internetinėje Lietuvos naujienų žiniasklaidoje. Tyrimui naudojame 323 tekstus, atrinktus daugiapakopės kriterinės atrankos būdu iš populiariausių naujienų portalų Lietuvoje, t.y. delfi.lt bei 15min.lt (vid. 1 mln. unikalių skaitytojų per mėnesį), kurie buvo publikuoti nuo 2017 lapkričio iki 2018 lapkričio. Tekstų turinio analizė atlikta su MAXQDA.
Remdamosi rizikos santykio teorija (Boholm, Corvellec 2011), pranešime pateikiame duomenimis grįstus atsakymus į kelis klausimus: Kokie su klimato kaita siejami „rizikos šaltiniai“ ir „objektai rizikoje“ yra komunikuojami? Kokios formuojasi diskurso veikėjų koalicijos bei kurie diskurso veikėjai yra pristatomi kaip aktyvūs veikėjai?
Vienas iš radinių – kad klimato kaitos diskursas Lietuvoje nėra persmelktas naratyvais apie vidaus reikalus, t.y. atmetama kaimyninėse šalyse, pvz. Lenkijoje ar Švedijoje plėtota „domestication“ hipotezė (Olausson, 2014; Berglez ir Lidskog, 2019). Pagrindiniai rizikos šaltiniai siejami su pasauliniame diskurse dominuojančiais naratyvais, pvz. ekstremalios oro sąlygos, kylanti temperatūra, ledynų tirpimas ir kt. Tuo pačiu šis diskursas ypatingai antropocentriškas, o tarp su žmogaus gėrove siejamų „objektų rizikoje“ atsiranda tik šabloniški nykstančių baltųjų lokių ar koralinių rifų vaizdiniai.
Pasitelkus diskurso veikėjų kodų sankirtos analizę atradome, kad Lietuvos diskurse dominuojantys veikėjai – politikai ir mokslininkai. Pranešimo metu daugiau diskutuosime apie įvairių diskurso veikėjų klasterius, bei apie tai, kaip esami veikėjų klasteriai sąlygoja pilietinės visuomenės ar atskirų individų „nugalinimą“ (asmeninės galios nuvertinimą). Taip pat diskutuosime apie tai, kaip šių veikėjų kuriami naratyvai konkuruoja bei nustelbia klimato kaitos tematiką.
Mokslinių tyrimų projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. MIP‐17-126/SV3-0511).