Michael Burawoy paskaita Vilniaus universitete “Public Sociology: Challenges and Prospects”, 2019-11-22 (paskaitos įrašas)

Konferencijos tema

Moderniosios sociologijos dėmesio centre buvo žmogus visuomenėje, jo/jos emancipacijos ir visuomenės humanizavimo perspektyva. Šiuo metu vis daugiau kalbama apie posthumanizmą ir transhumanizmą: moralės srityje žmogus liaunasi buvęs vieninteliu visko matu visuomenėje, subjektiškumas yra suteikiamas ne tik žmonių rūšies individams, bet ir gyvūnams, augalams ar žmonių sukurtiems artefaktams. Neuromokslų tyrimai, genų inžinerija iš esmės keičia požiūrį į žmonijos ateitį, piršdami pažadą sukurti tobulesnį, didesnio fizinio, psichologinio ir intelektinio pajėgumo transžmogų (Friedricho Nietsche‘s pranašiškai pavadintą „antžmogiu“), kurio senėjimo procesas gali būti sėkmingai valdomas technomokslinių žinių pagalba. Paraleliai kalbama apie algoritmų ir „didžiųjų duomenų“ (big data) pagrindu vykdomą „paprastų žmonių“ valdymą, dar vienu būdu paneigiantį žmogų kaip subjektą, kuris geba racionaliai ir laisvai daryti pasirinkimus. Kalbama ir apie artėjančią „singuliarumo“ būseną, kurioje žmonijos vietą Žemėje užims su didėjančiu pagreičiu save tobulinantis „bendrasis dirbtinis intelektas“. Spartėjantys dirbtinio intelekto taikymo, robotizacijos procesai, kai vis didesnę dalį iki šiol žmonių atliktų darbų, nuo nesudėtingų gamybos ir paslaugų iki sudėtingų transporto priemonių valdymo ar chirurgijos ir mokymo, perduodama atlikti mašinoms, skatina apmąstyti skaitmeninės ekonomikos plėtros pasekmes žmogaus sampratai, žmogaus veiklai, visuomenės reikšmei žmonių gyvenimas, žmonijos ateičiai apskritai.

Šių metų Lietuvos sociologijos draugijos konferencijoje „Sociologija be ribų: anapus žmogiškumo “ pristatant savo nuveiktus darbus ir atliktus tyrimus,  kviečiame drauge pasvarstyti, kokią įtaką poshumanistinė ir transhumanistinė paradigmos turi sociologijai? Ar vis dar reikalinga sociologija kaip „humanistinis požiūris“? Ar įmanoma sociologija be modernios švietėjiškos žmogaus kaip savikūrios ir laisvos būtybės sampratos? Kokią įtaką technomokslo atradimai ir išradimai turi visuomenės gerovei? Ką ji galėtų reikšti posthumanizmo epochoje? Kaip posthumanizmas keičia šeimos, aplinkosaugos, politikos, ekonomikos, etniškumo, deviacijos ir kontrolės bei kitus sociologinius tyrimus, poreikį tokiems tyrimas ir klausimus, į kuriuos ieškome atsakymų šiuose tyrimuose? Ar (ir kaip) sociologo darbas (ir profesinis pasirengimas) pasikeis (ar turėtų pasikeisti) „didžiųjų duomenų“ epochoje?

Plenariniame posėdyje pranešimą yra pakviestas skaityti žymus britų sociologas Michaelis Burawoy‘us, viešosios sociologijos proponentas, raginantis susimąstyti kaip sociologijos žinios yra kuriamos ir kaip jos perduodamos skirtingoms publikoms, kaip sociologai  savo sociologiniu žinojimu gali prisidėti įgalindami įvairias grupes, kurti socialinius pokyčius, didinančius šių grupių ar visuomenės gerovę.

Konferenciją organizuoja Lietuvos sociologų draugija ir VU Sociologijos ir socialinio darbo institutas.
Renginį remia Lietuvos mokslo taryba.