Miroslavas Seniutis
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
El. paštas: miroslavas.seniutis@fsf.vu.lt

Pagrindinė pranešimo idėja kyla iš sociologinio diskurso apie žmonių ir ne-žmonių pasaulių sandūrą, kuri tapdama vis labiau akivaizdi ir vis dažniau neišvengiama, reikalauja tiek įtikinančio paaiškinimo, tiek žmogaus sąmoningo veiksnumo, siekiant minimalizuoti žmonių ir daiktų sąveikos neprognozuojamų padarinių mąstą ir tikimybę. Socialinis darbas įsitraukia į šį sociologinį diskursą ieškodamas priemonių ir būdų, kuriais galėtų prisidėti prie sąjungos tarp grynai tarpžmogiško ir daiktų savyje vystymosi, darnos, jai reikalingų išlaisvinančių ir įgalinančių pokyčių įgyvendinimo.
Pranešimo tikslas yra pristatyti pagrindines Veikėjo tinklo teorijos prielaidas: atskleisti šios radikalios avangardinės sociologinės perspektyvos formuojamą to, kas socialu sampratą bei būdą atsekti socialinę tikrovę pažinimo prasme, o taip pat aptarti šios teorinės paradigmos reikšmę bei jos pritaikymo galimybes socialiniame darbe.
Remiantis prancūzų sociologo Bruno Latour ir kitų autorių moksliniais tyrinėjimais bus aptartas tradicinės substantyvaus socialumo sampratos nepakankamumas ir alternatyvios asociacinio socialumo sampratos, būtinumas. Bus pristatytos šias sampratas formuojančios epistemologinės prieigos bei poreikis pereiti nuo moderniųjų mokslų žinių generavimo logiką atkartojančios socialumo sociologijos – kaip mokslo apie statišką ir homogenišką socialumą prie perteikimo (kritinės) sociologijos – kaip mokslo apie heterogeniškų asociacijų atsekimą. Socialumas suvokiamas, kaip ypatingo tipo jungties tarp savo prigimtimi nesocialių darinių atsekimas, padės tarsi „iš vidaus“ atsekti ir perrinkti probleminius reiškinius, pamatyti jų sprendimui taikomų standartizacijos, individualizacijos, evidace-based ir kitų socialinio darbo praktikų ir procedūrų ribas bei jų įveikimo galimybes.