Donata Petružytė
Vilniaus universitetas
El. paštas: donatai@gmail.com

Eglė Šumskienė
Vilniaus universitetas
El. paštas: egle.sumskiene@fsf.vu.lt

Mai Yamaguchi
Japan Lutheran College
El. paštas: myamaguchi@luther.ac.jp

Masaya Shimmei
Institute for Future Engineering
Tokyo Metropolitan Institute of Gerontology
El. paštas: mshimmei@tmig.or.jp

Hiroshi Harashima
Japan Lutheran College
El. paštas: hharashima@luther.ac.jp

Naonori Kodate
UCD School of Social Policy
Social Work and Social Justice
El. paštas:

Noriko Ikeda
Japan Lutheran College
El. paštas: nikeda@luther.ac.jp

Seiichiro Takahashi
Japan Lutheran College
El. paštas: naonori.kodate@ucd.ie

Robotai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, modernios komunikacijos technologijos palaipsniui įsitvirtina socialinėje sferoje, paliesdamos pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Nepaisant to, tyrimai šioje srityje yra vis dar labai negausūs.
Pranešimo tikslas – aptarti problemas, susijusias su technologinių inovacijų ir socialinio darbo sankirtomis, pristatant Japonijoje ir Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus ir palyginant socialinių darbuotojų nuostatas technologijų inovacijų naudojimo atžvilgiu. Kiekybinėje apklausoje dalyvavo 152 Lietuvos ir 295 Japonijos socialiniai darbuotojai.
Japonų socialinių darbuotojų bendra nuostata kalbant apie technologijų naudojimą mažiau pozityvi nei lietuvių. Atsakymus “pozityvus” ar “labiau pozityvus nei negatyvus” pasirinko 74,2% japonų ir net 90,8% lietuvių. 86,6% japonų sutinka, kad technologijos gali bent dalinai pakeisti socialinius darbuotojus. Tuo tarpu tik 47% lietuvių patikėtų dalį davo darbų technologijoms, o 33,1% mano, kad tai visai neįmanoma.
Respondentai pasižymi žinių šioje srityje stoka. Vidutiniškai 40% japonų ir apie 36% lietuvių rinkosi atsakymus “nei sutinku, nei nesutinku”.
Respondentai pritaria, kad technologijos atvers naujas galimybes padėti klientams, pagerins gyvenimo kokybę, padidins privatumą, savarankiškumą, leis efektyviau administruoti paslaugas ir pagerins profesijos įvaizdį ir nemano, kad technologijos atims iš jų darbą.
Didžiausi skirtumai pastebėti kalbant apie šiuos aspektus:
– Lietuvos socialiniai darbuotojai labiau teigiamai vertina teiginį “socialiniams darbuotojams lengva išmokti naudotis technologijomis” (virš 30% japonų nepritaria);
– Lietuviai neturi aiškios pozicijos dėl technologijų saugumo, japonai nepritaria, kad jos gali buti pavojingos.
– Lietuviai labiau nei japonai pritaria, kad technologijų naudojimas gali sukelti naujų iššūkių teikiant socialines paslaugas. Japonų pritariančios ir nepritariančios nuomonės šiuo klausimu pasiskirsto daugmaž tolygiai.
– Lietuviai mano, kad technologijų naudojimas gali padidinti klientų vienatvės jausmą, o japonai tam labiau nepritaria.

Finansavimą sklaidos projektui „Technologijų naudojimas socialinėje globoje: diskusijos apie socialinio darbo profesionalų ateities veiklos kryptis Japonijoje ir Lietuvoje“ suteikė Lietuvos mokslo taryba (sut. Nr. P-LJB-19-8).