Suicidiniai iššūkiai internete: pakeitusios formą patyčios ar naujo tipo nusikaltimai?

Jovita Žėkaitė
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
El. paštas: jovita.zekaite@fsf.vu.lt

Nusikaltimai elektroninėje erdvėje tai kaip senas vynas, perpiltas į naujus butelius. Iš pažiūros tai lyg ir naujas vynas, bet jo skonis tai nesikeičia.*

Tokios nuostatos laikosi australų kriminologas P. N. Grabovsky, jis nusikaltimus elektroninėje erdvėje paaiškina remdamasis 3 faktoriais: motyvacija, galimybės realizavimo matymu ir institucinės priežiūros trūkumu. Tiesa, nuo jo straipsnio pasirodymo praėjo jau veik ištisi du dešimtmečiai ir žinoma, atsirado ne vienas kritikas bandantis, užginčyti šią poziciją – Furnell (2002), Yar (2005), ar Jaishankar (2008, 2011) ir kt. agituojantys, kad nusikaltimai kibernetinėje erdvėje yra visiškai nepanašūs į tradicinius, nes visų pirma jie įvyksta elektroninėje/kibernetinėje erdvėje, kuri iš principo nėra panaši į tradicinę.
Šio pranešimo objektas yra suicidiniai iššūkiai, kurie išpopuliarėjo Lietuvoje 2017-2019 m. laikotarpiu, tai „Mėlynasis banginis“ ar „Momo“. Prasidėjusi suicidinių iššūkių banga, nuvilnijo ir Lietuvoje, palietusi tam tikras visuomenės grupes – dažniausiai tai mažų vaikų tėvus, sunerimusius, dėl savo atžalų veiklos interneto platybėse.
Snapchat‘e siautė Momo, Facebook‘e ar Whatsapp‘e grasinančias žinutes siuntinėjo „Mėlynojo banginio“ kuratoriai.
Kyla klausimas, ar šie suicidiniai iššūkiai tėra patyčios persikėlusios į elektroninę erdvę, ar vis dėl to jie signalizuoja apie naujo tipo nusikaltimus plintančius visuomenėje, kuriai stipriai daro įtaką technologijos.
___________________________________________

* Grabovsky P.N. Virtual criminality: old wine in new bottles?, Social and Legal Studies, 2001, Vol. 10(2): 243-249.