Pagyvenusių asmenų lūkesčiai formuojant socialinių paslaugų politiką technologijų plėtros kontekste

Laimutė Žalimienė
Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Lietuvos socialinių tyrimų centras
El. paštas: laimazali@gmail.com

Lūkesčių tyrimai yra svarbūs, nes leidžia pradėti diskusijas dėl ateities perspektyvų, sukuria aplinką įvairių aktorių bendradarbiavimui. Pasidalinti lūkesčiai padidina jų įgyvendinimo galimybes, nes įtraukia įvairius veikėjus, įsitvirtina struktūrose, sistemose, reikalauja imtis tam tikrų veiksmų. Pranešime bus aptariama pagyvenusių asmenų globos paslaugų senatvėje poreikio tenkinimo problema socialinių paslaugų politikos formavimo, technologijų diegimo globos sektoriuje kontekste. Pranešime naudojami 2016 m. Atliktos reprezentatyvios 50-65 metų Lietuvos gyventojų anketinės apklausos rezultatai apie gyventojų lūkesčius dėl globos paslaugų senatvėje. Kokios pagalbos senatvėje tikisi naujai ateinanti pagyvenusių asmenų karta? Anketinės apklausos rezultatai leidžia teigti, kad šios amžiaus grupės atstovų paslaugų senatvėje poreikis dažniausiai siejamas su neformalia globa. Neformalios globos esminis bruožas – artimas emocinis ryšys, kurio tinkamai negali užtikrinti technologijos. Būsimiems paslaugų klientams taip pat dažniau svarbios yra tokios paslaugų teikėjo charakteristikos kaip lytis, amžius, lytinė orientacija, rečiau- profesionalumas, kurį gali padėti užtikrinti globos sektoriaus skaitmenizavimas.
Technologijų naudojimas pagyvenusių žmonių globoje kol kas kelia daug neatsakytų etinių klausimų. Pvz., ar nepažeidžiamas senų, nesavarankiškų žmonių orumas siūlant jiems robotų teikiamą emocinę pagalbą, bendravimą. (Wachsmuth, 2010). Eurobarometro tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad robotikos naudojimas pagyvenusių žmonių globoje nėra artima perspektyva bent jau Europoje (Special Eurobarometer, 2012).
Prognozuoti globos paslaugų senatvėje poreikio ypatumus ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui nėra tikslinga dėl sparčiai besikeičiančios aplinkos ir jos poveikio vartotojų pasirinkimui (pvz., dabar Lietuvoje senelių namai traktuojami labiau kaip šeimos atstumtų senų žmonių globos institucijos, tačiau ateityje šis požiūris gali keistis, silpnėjant ryšiams tarp kartų ir pan.). Į technologijų naudojimą globos sektoriuje dabar žiūrima gana rezervuotai dėl nenuspėjamų jų padarinių bei etikos problemų, bet ateities tyrimai gal būt leis aiškiau įsivaizduoti jų pasekmes.