Veiksnių, darančių įtaką energijos vartojimo elgsenos ketinimams Lietuvoje tyrimas

Vidas Vilčinskas
Kauno technologijos universitetas
El. paštas: vidas.vilcinskas@ktu.lt

Agnė Budžytė
Kauno technologijos universitetas
El. paštas: a.budzyte@ktu.lt

Energija – ir jos vartojimas yra būtina šiuolaikinės visuomenės egzistavimo sąlyga, skatinanti nuolat augančias investicijas į šį sektorių. Energijos būtinumas kasdieniniams visuomenės poreikiams tenkinti ir planetai kylančios aplinkosauginės grėsmės, vis labiau skatina energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokios tendencijos nuo 1990-ųjų pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visose 28 ES valstybėse narėse (Eurostatas, 2018). Vis dėlto nors dažnai yra manoma, kad pagrindiniai energijos vartotojai išlieka pramonės ir verslo subjektai, lyginant su kitais sektoriais, galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose auga sparčiausiai (EAA, 2018). Taigi norint užtikrinti stabilų ir tvarų vystymąsi, nepakanka politinių iniciatyvų ir investicijų į konkrečius sektorius. Atsiranda poreikis įtraukti visą visuomenę į pokyčių procesą, tokiu būdu ne tik atkreipiant dėmesį į besikeičiantį klimatą, bet ir skatinant imtis veiksmų individualiu lygmeniu. Individualūs elgesio pokyčiai naudojant energiją, sudarytų palankias sąlygas ne tik įgyvendinti klimato kaitos mažinimo iniciatyvas, bet tuo pačiu galėtų paskatinti mažinti poveikį aplinkai ir kitose srityse. Visgi, pastebima, jog kalbant apie klimato kaitą, egzistuoja gana nemažas atotrūkis tarp požiūrio ir elgesio ketinimų. Taigi šiame pristatyme pabrėžiamas požiūrio ir elgesio atotrūkis, atsirandantis tarp susirūpinimo klimato kaita ir realių elgesio ketinimų. Paaiškinti galimas šių požiūrių ir ketinimų skirtumų priežastis buvo parinkta Icek Ajzen Planuoto elgesio teorija. Tyrimo duomenys paremti reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais, kurios dalis leidžia įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį į klimato kaitą ir elgesio ketinimus siekiant sumažinti energijos sunaudojimą.

Šis pristatymas yra parengtas vykdant mokslinių tyrimų projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“, finansuojama Lietuvos Mokslo Tarybos (Nr. S-MIP-17-126).