Vyresnio amžiaus žmonių vienatvės pokyčiai Europos šalyse: mikro ir makro veiksniai

Gražina Rapolienė
Lietuvos socialinių tyrimų institutas
El. paštas: grazina.rapoliene@lstc.lt

Kiti autoriai: Sarmitė Mikulionienė, Marja Aartsen, Lena Dahlberg, Giovanni Lamura, Deborah Morgan, Charles Waldegrave

Socialinė atskirtis yra daugialypis reiškinys, apimantis socialinę kultūrinę, pilietinę, ekonominę, socialinių ryšių, sveikatos, aplinkos ir kitas dimensijas (Walsh et al. 2017). Vienatvė yra atskirties nuo socialinių ryšių pasekmė. Individo lygmenyje ji apibrėžiama kaip nemaloni patirtis dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių skaičiaus ir kokybės neatitikimo (Perlman & Peplau 1984; De Jong Gierveld & van Tilburg 1999). Vienatvė yra itin žalinga individo ir visuomenės gerovei. Tyrimais nustatyta, kad ji reikšmingai veikia fizinę ir psichinę individo sveikatą (Wilson et al. 2007; Vingeliene et al 2019), didina mirtingumą (Holt-Lundstad et al. 2015; Luo et al. 2012) ir turi kitų socialinių kaštų, pvz., didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai ir apgyvendinimui slaugos namuose.
Dauguma vyresnio amžiaus žmonių vienatvės tyrimų yra skerspjūvio tyrimai (Böger, 2019; Fokkema, Gierveld and Tilburg, 2010). Nors plinta ir longitjudiniai, jie paprastai apima vieną šalį (Aartsen and Jylhä, 2011; Brittain et al., 2017; Dahlberg et al., 2018). Šiame pranešime pristatoma vyresnio amžiaus žmonių vienatvės pokyčių Europos šalyse analizė SHARE 5-tos (2012) ir 6-tos (2014) bangos duomenų pagrindu, papildžius makro duomenimis iš kitų šaltinių (pvz., Aktyvaus senėjimo indekso, Europos socialinio tyrimo). Daugialypė regresinė analizė parodė vienatvės reiškinio išliekamumą: jos lygis vėlesniu laiku didžia dalimi buvo paaiškinamas ankstesnio laiko lygiu. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių vienatvė yra sudėtinga užduotis paslaugų teikėjams ir socialinės politikos kūrėjams. Be to, individualūs socialinės atskirties veiksniai, žinomi iš ankstesnių tyrimų (lytis, sveikatos būklė, šeiminis statusas, bendravimo su vaikais dažnis), turėjo daugiau įtakos vienatvės lygio pokyčiui nei agreguoti šalies lygmens veiksniai (skurdo rizika, vidutinis socialinių kontaktų lygis, saugumo kaimynystėje lygis).