Informacinės sienos baldų pramonės organizacijose: kodėl vengiama investuoti į dirbtinio intelekto instrumentus

Birutė Mikulskienė
Mykolo Romerio universiteto
Lyderystės ir strateginio valdymo institutas
El. paštas: birute.mikulskiene@mruni.eu

Norint išlikti rinkoje, Lietuvos baldų gamybos įmonėms tenka orientuotis į individualius kliento užsakymus, kurie savo ruožtu reikalauja visiškai naujų technologinių sprendimų, ilgo ir kruopštaus prototipo kūrimo ir testavimo. Tai pirmiausia didina gaminio kainą. Tad tokie sektoriai intensyviai ieško naujų sprendimų, tame tarpe ir informacinių, grįstų dirbtinio intelekto galimybėmis. Vis gi dirbtinio intelekto siūlomi sprendimai gan sunkiai skinasi kelią, nes neretai šalia dirbtinio intelekto veiksmų, reikalingas ir žmogaus, eksperto indėlis. Ir šioje sankirtoje iškyla sektoriui būdingas „informacinių sienų“ fenomenas, kuomet vengiant nepažintų inovacijų, kuriami organizaciniai barjerai, ribojantys informacijos srautų dalijimąsi ir antrinį žinių panaudojimą.
Tyrimo tikslas – ištirti „informacinių sienų“ baldų sektoriuje formavimosi priežastis, siekiant įvertinti kaip dirbtinio intelekto sprendimai dera su ekspertine kompetencija.
Tyrimas grindžiamas kiekybine apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti kokiais IT ir kitais instrumentais naudojamasi skirtinguose gamybos proceso etapuose, kaip įmonės vertina ekspertines žinias, kurias jas taiko. Apklausa buvo atlikta 2019 m sausio-vasario mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 146 Lietuvos baldų įmonės. Tyrimas patvirtino, kad Lietuvos baldų sektoriuje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės. Čia veikia tik keletą didelių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 800 žmonių. Tai lemia jų specifinę elgseną sprendžiant strateginius klausimus, kuriuose dirbtinio intelekto taikymas apdorojant didelius duomenis galėtų padidinti sektoriaus konkurencingumą. Tyrimas parodė, kad organizacijos dydis, jos struktūra ir taikomos praktikos yra tampriai susiję su inovacinių sprendimų paieška. Taip pat tyrimas atskleidė gan specifinį požiūrį į ekspertines kompetencijas. Pasirodo, ekspertais pripažįstami tik arba tą patį išsilavinimą turintys darbuotojai, arba esantys hierarchijos laipteliu aukščiau. Tuo tarpu mašininio mokymosi siūlomi sprendimai kelia nepasitikėjimą ir abejones. Taip ima formuotis informacinės sienos, kurios dar labiau didina individualizuotos gamybos veiklos neapibrėžtumus.