Imigrantų santykis su priimančios valstybės nacionaline teisės sistema: Vakarų Afrikos imigrantų patirtys Lietuvoje

Ramunė Miežanskienė
VKauno technologijos universitetas
El. paštas: ramune.miezanskiene@ktu.lt

Priimančios valstybės nacionalinė teisės sistema pasižymi imperatyviu teisės normų taikymu, todėl tiek piliečiai, tiek imigrantai teisės taikymo prasme traktuojami vienodai. Pastaroji situacija kelia papildomų iššūkių ir valtybės institucijoms, ir imigrantams, nes teisės aktų normos privalo būti tinkamai suprastos ir taikomos praktikoje nepriklausomai nuo priimačios valstybės kalbos mokėjimo ar turimų teisinių žinių lygmens. Šiame kontekste moksliniam diskursui pateikiamos vakarų Afrikos imigrantų patirtys, susijusios su Lietuvos viešojo administravimo bei teisėsaugos institucijų darbu. 2018/2019 metais atliktų dvylika pusiau struktūruotų interviu atskleidžia ekonominiais ir mokslo tikslais imigravusių Vakarų Afrikos regiono imigrantų patirtis asmens teisių įgyvendinimo ir gynimo srityse, bei požiūrius ir lūkesčius, susijusius su teisėsaugos institucijų ir valstybės institucijų darbu teisės taikymo kontekste. Tyrimas atskleidžia, kad nepaisant pastangų naudotis turimomis teisėmis, imigrantų patirtys kuria prielaidas skleistis „atsitolinimo“ bruožu paženklintam teisiniam sąmoningumui. Pastarojo spektras vyrauja tarp išreikšto „bereikšmiškumo“ ir „bejėgiškumo“, „cinizmo“ ir/ar „vertybinio atitolimo“ nuo priimančios valstybės teisinio reguliavimo turinio (M. Hertogh, 2018). Taip svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad imigrantų teisinio žinojimo lygmuo yra apribotas dar Lietuvos valstybės įgyvendinamos valstybinės kalbos taikymo politikos lygmenyje. Galimybė gauti teisingą ir išsamią teisinio pobūdžio informaciją yra ribojama ne tik valstybinės kalbos taikymu viešo administravimo sektoriuje bet ir teisėsaugos institucijų darbe. Taip pat keliamas klausimas dėl teisėsaugos ir valstybės valdymo intitucijų administracinės kultūros raiškos bruožų santykyje su imigrantais.