Trečiasis frontas, penktoji kolona: socialinės humanitarinių mokslų kovos Lietuvoje

Kęstas Kirtiklis
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
Filosofijos institutas
El. paštas: kestas_kirtikis@yahoo.com

Pranešime analizuojama Lietuvos humanitarų savirefleksija, pasirodanti XXI a. publikuotuose moksliniuose ir publicistiniuose tekstuose, skirtuose humanitarikos reikšmei pagrįsti. Šių tekstų analizė rodo, kad Lietuvos humanitarai jaučiasi kovojantys bent ketvertu „frontų“ – prieš gamtamokslininkus, visuomenės nuomonę, politikus ir verslininkus. Patys humanitarai dažniausiai mano, kad šie priešininkai abejoja humanitarikos tyrimų verte, pastaruosius laikydami nemoksliškais ir / ar nepraktiškais. Todėl, humanitarų manymu, ir reaguoti į juos reikia formuojant ir stiprinant HM vertės diskursą. Šis diskursas dažniausiai koncentruojasi į savaiminę humanitarikos vertę, vengiant konkrečių jo sąsajų su esama socialine tikrove. Tačiau analizuojant HM priešininkų priekaištus (taip, kaip jie pateikiami / cituojami / rekonstruojami humanitarų atsakymuose į juos) aiškėja, kad humanitarams priekaištaujama būtent iš esamos socialinės situacijos perspektyvų ir reikalaujama apčiuopiamo humanitarų indėlio į ją. Humanitarų argumentavimas tokiu atveju yra nevaisingas vien todėl, kad jie, griežtai kalbant, ginasi nuo to, kuo nėra kaltinami. Pranešime bandoma tokį oponuojančių pozicijų nebendramatiškumą įveikti ir apžvelgiamos alternatyvios, (socialiniu) poveikiu grįstos, argumentavimo už HM reikšmę strategijos galimybės ir ribos.