„Mes nekenkiame aplinkai“: kaip netikėtai užklupti humanitarai ginasi nuo rūsčios administracinės tikrovės

Aldis Gedutis
Klaipėdos universiteto
Socialinių pokyčių studijų centras
El. paštas: aldis.gedutis@ku.lt

Pastarąjį dešimtmetį globaliu mastu konstatuojama humanitarinių mokslų krizė. Krizė reiškia, kad humanitariniai mokslai paskelbiami nenaudingais ir tampa lengviausia optimizavimo bei taupymo auka. Krizinė būklė reikalauja aktyvuoti savigynos režimą, t.y. rodyti, kodėl kritikai yra neteisūs ir ko pasaulis netektų, jei staiga humanitariniai mokslai išnyktų. Humanitarinių mokslų vertės pagrindimas neatsiranda institucinės taikos ir gerovės metu. Tol, kol kas nors nepaskelbia, kad humanitarinius mokslus ištiko krizė, arba tol, kol patys humanitarai nepastebi, kad jiems primetama krizė, šių mokslų vertės pagrindimas praktiškai nesutinkamas. Humanitariniams mokslams išgyvenant pakilimą ar status quo, savigynos diskursas pereina į (dogmatinio) snaudulio režimą. Lyginant su kolegomis kitose šalyse, Lietuvos humanitarų tarpe krizinė retorika nėra itin populiari, todėl akademinis smalsumas skatina užklupti juos nepasiruošusius ir klausti apie jų disciplinų poreikį bei naudą. Šis pranešimas parengtas duomenų, surinktų projekto „Humanitarinių mokslų reikšmė: globalūs argumentai ir lituanistinė specifika“ (LIP-081/2016/LSS-250000-1131) viešinimo seminarų metu. 2018–2019 m. 4 KU, VDU ir VU vykusių seminarų metu 86 jų dalyviai ekspromtu užrašė savo atsakymus į klausimus: ar humanitariniai mokslai yra reikšmingi? Pateikite 1–3 argumentus už (prieš) humanitarinių mokslų vertę bei naudą.
Pranešimo tikslas – šių argumentacijų analizė, klasifikavimas bei sugretinimas su globaliais humanitarinių mokslų vertę grindžiančiais argumentais.