Religinis švietimas kaip “laukas”

Rimgailė Dikšaitė
Vytauto Didžiojo universitetas
Sociologijos katedra
El. paštas: rimgaile.diksaite@vdu.lt

Šis pranešimas, remiantis P. Bourdieu idėjomis, analizuoja švietimą ir jo socialinį virsmą. P. Bourdieu įsitikinimu švietimas yra lemiamos svarbos, nes tai nėra mechanizmas, kurio vertybės ir ryšiai, sudarantys socialinę erdvę, perduodami iš vienos kartos kitai automatiškai. Tam įtaką daro socialiniai ryšiai, kurie siejami kiekviename nacionaliniame ar regioniniame kontekste. Čia išryškėja problematika – kaip yra kuriami socialiniai ryšiai, kas tam daro didžiausią įtaką ir kaip tai pasireiškia švietimo srityje?
Pagal LR Konstitucijos 26 straipsnį, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė turi būti nevaržoma. Nagrinėjant LR Švietimo įstatymą (2011) taip pat teigiama, kad tikybą ir jos mokymąsi galima pasirinkti ir tai yra dorinio ugdymo dalis. Nagrinėjant šiuos du įstatymus išryškėja priešprieša – pagal konstitucinę teisę vaikus auklėti ir mokyti tėvai turi teisę pagal savo įsitikinimus, tačiau švietimo įstaigose ši teisė suvaržoma, nes tikybos pamokos valstybinėse mokyklose siūlomos tik tradicinių religinių bendruomenių nariams.
Lietuvių mokslininkių atliktame tyrime „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimosi mokyklose“, prieita prie išvados, kad supažindinat moksleivius su religinės įvairovės raiška ir jos pripažinimu šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra problemų. Atlikta lietuviškų vadovėlių turinio analizė atskleidė, kad daugiausiai kalbama apie katalikybę, ji savotiškai išaukštinama ir tapatinama su lietuviais ir Lietuva, o kitos religijos lieka užribyje.
Nagrinėjant švietimo lauką, jame didelę reikšmę turi ir mokytojai, kurie gali būti susitapatinę su mokyklos/politikos sistema, arba priešingai – protestuoti ir pamokose su mokiniais dirbti ir ugdyti „kitaip“. Tyrimai rodo, kad suaugusieji naują informaciją dažniausiai gauna iš žiniasklaidos, o vaikai – iš mokyklinių vadovėlių (Erentaitė, Reingardė, Vasiliauskaitė 2010).
Požiūris, kad mokykla yra erdvė puoselėjanti dvasinį ir intelektualinį vaiko augimą palankioje aplinkoje, gali būti suprantamas ir įgyvendinamas skirtingai – nuo ko tai priklauso? Kas ir kodėl sprendžia kaip mokyklose turi būti mokomi mokiniai apie religiją (as). Į šiuos klausimus, remiantis literatūros analize, bus bandoma atsakyti konferencijos metu skaitant šį pranešimą apie religijos mokymą švietimo lauke.