Vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimas į savarankišką lėtinių ligų valdymo procesą

Dovilė Daugėlienė
Vytauto Didžiojo universiteto
Sociologijos katedra
El. paštas: dovile.daugeliene@vdu.lt

Lėtinės ligos yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje išsivysčiusių pasaulio kraštų, kartu ir Lietuvoje. Daugiausia lėtinėmis ligomis serga vyresnio amžiaus asmenys. Šioje populiacijos grupėje stebimas ir daugybinis ligotumas. Sergant lėtinėmis ligomis, teigiamiems rezultatams didelę reikšmę turi sergančio asmens sąmoningas ir aktyvus įsitraukimas į ligos valdymo procesą.
Pranešime pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenis sudarė giluminiai pusiau struktūruoti interviu su šeimos gydytojais (N=17) ir vyresnio amžiaus (65+) asmenimis (N=17), kurie sirgo įvairiomis širdies ir kraujagyslių, endokrininės, virškinimo sistemos, kvėpavimo takų, jutimo organų, kaulų ir sąnarių lėtinėmis ligomis. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad vyresnio amžiaus asmenų (ne)įsitraukimas į savarankišką lėtinių ligų valdymo procesą susijęs su reakcija į ligos diagnozę bei ligai suteikiama prasme. Sergantys asmenys ilgainiui išplėtoja dvejopo pobūdžio strategijas: vienos jų nukreiptos į fizinių ligos simptomų suvaldymą, kitos – į psichosocialinių iššūkių įveiką. Savarankiškas lėtinės ligos valdymo procesas įgyvendinamas tiek neformaliame (sergančio asmens aplinka), tiek formaliame (sveikatos priežiūros sistema) kontekste, jis kreipiamas persidengiančių vidinių ir išorinių veiksnių tokių, kaip sergančio asmens profilis, gydytojo-paciento sąveikos pobūdis, amžistinės nuostatos, informacijos perteklius, prieinamos biomedicininio gydymo alternatyvos.