Ar šiuolaikinei visuomenei vis dar svarbus tradicinis socialinis kapitalas?

Eglė Butkevičienė
Kauno technologijos universitetas
El. paštas: egle.butkeviciene@ktu.lt

Šiame pranešime yra aptariama tradicinio socialinio kapitalo raiška Lietuvos visuomenėje. Remiantis reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (reprezentatyvi apklausa Lietuvoje atlikta 2018 m. liepos 14-31 d., kurios metu apklausti 1057 respondentai), gautais 2017-2019 m. įgyvendinus mokslininkų grupių projektą „Tarptautinės socialinio tyrimo programa: socialiniai tinklai, socialinė gerovė ir religija“ (ISSP-LT-STR, Sutarties Nr. S-MIP-17-120), finansuotą Lietuvos mokslo tarybos, analizuojama, kaip dažnai Lietuvos gyventojai dalyvauja grupių ar asociacijų, skirtų laisvalaikiui, sportui arba kultūrai, politinių partijų, politinių grupių ar politinių asociacijų, labdaros ir religinių organizacijų veikloje, į ką – artimą šeimos narį, tolimesnį šeimos narį, artimą draugą, kaimyną, kolegą iš darbo, ar kitą asmenį – Lietuvos gyventojai pirmiausia kreipiasi (1) pagalbos, atliekant namų ūkio ar sodo darbus, kurių negali padaryti patys, (2) pagalbos namuose, jei suserga ir turi kelias dienas praleisti lovoje, (3) kad juos išklausytų, jei jaučiasi šiek tiek nusiminę arba prislėgti ir nori apie tai pasikalbėti, (4) patarimo dėl šeimos problemų, ar (5) norėdami kartu smagiai praleisti laiką. Taip pat aptariama, kur žmonės kreipiasi pagalbos, jei jiems reikia pasiskolinti didelę sumą pinigų, jei reikia susirasti darbą, gyvenamąją vietą, sprendžiant administracines problemas arba tvarkant oficialius dokumentus ar prašydami juos prižiūrėti, jei rimtai suserga. Pranešime bus aptartas ir Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ir savitarpiškumo normos bei jiems įtaką darantys faktoriai.