Vertybinių orientacijų įtaka klimato kaitos suvokimui Europoje

Aistė Balžekienė
Kauno technologijos universitetas
El. paštas: aiste.balzekiene@ktu.lt

José M. Echavarren
Pablo de Olavide universitetas, Ispanija
El. paštas:

Rizikos sociologijoje vertybinės orientacijos ir pasaulėžiūros atsiskleidžia kaip reikšmingi faktoriai, lemiantys ekologinių ir technologinių rizikų suvokimo skirtumus, tačiau nedaug tyrimų analizuoja sąsajas tarp klimato kaitos suvokimo skirtumų ir vertybinių orientacijų. Europos Socialinis tyrimas (EST) ir jo 8-osios bangos (2016) modulis “Climate change and energy preferences” suteikia turtingą empirinę bazę, leidžiančia nagrinėti vertybinių orientacijų sąsajas su požiūriais į klimato kaitą. EST naudoja Schwartz vertybinių orientacijų skalę, kurios pagalba galima išskirti dešimt žmogiškųjų vertybių dviejose pagrindinėse dimensijose: atvirumas pokyčiams vs. konservatyvumas ir savęs įgalinimas (self-enhancement) vs. asmeninė transcendencija (self-transcendence).
Pristatyme analizuojama, ar ir kaip pagrindinės žmogiškosios vertybinės orientacijos lemia visuomenės susirūpinimą dėl klimato kaitos; kokie skirtumai išryškėja lyginant Europos valstybes; ir kuriuos stirpiausiai susijusios su klimato kaitos grėsmių suvokimu. Analizė remiasi Europos socialinio tyrimo (2016) duomenimis.
Pranešimas parengtas vykdant projektą “Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-MIP‐17- 126/SV3-0511).