(Ne)įmanomas kūnas: heterotopiškų fantazijų įgyvendinimas mene

Renida Baltrušaitytė
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto
Sociologijos katedros doktorantė
El. paštas: renida.baltrusaityte@vdu.lt

Naudojant miesto sociologijos įžvalgas ir derinant jas su kūno sociologija, galima kalbėti apie kūną kaip erdvę arba erdvių samplaiką. Naujausi invaziniai eksperimentai su kūnu ir technologijomis leidžia manyti, jog kūnas gali būti laikomas laiko ir erdvės veikiama heterotopija. Nors pastaroji sąvoka daugiau vartojama kabant apie vietas/erdves, tačiau, jeigu kūną laikysime taip pat erdve, tuomet jį galima analizuoti atsižvelgiant ir į jo heterotopiškumą. Remiantis M. Foucault, kiekvieną kūną galime laikyti šiek tiek heterotopišku (t.y. kūnas yra nebaigtas laike, tačiau taip pat ir esamo laiko produktas, atviras ateities veiksniams, dažnai egzituojantis specifiniu būdu, tam tikru momentu, tam tikriems žmonėms; kūną savininkas (ne)gali keisti, perdaryti, atitikdamas ar protesduodamas standartams; ne visos kūno erdvės yra matomos ir atviros, taip pat ne visos jos ir uždaros ir t.t.), tačiau išskirtiniu pavyzdžiu gali tapti performatyvaus šiuolaikinio meno kūrėjai, kurie į savo kūną įsileidžia fantastines/fantasmagorines idėjas. Pastarųjų kūrėjų fantazija ir kūrybiškumas derinamas su įvairia padėjėjų komanda (technikais, inžinieriais ir t.t.) leidžia pasiekti nematytą ateitimi angažuotą kūną.
Meno kūriniu tapęs, trasformuotas menininko kūnas, kuris atrodytų yra sukurtas tik vienam momentui (kūrinio atlikimui/pasirodymui), kvestionuoja ne tik esamą kūno poziciją, kritikuoja bet ir numato progresą ar svarsto posthumanizmo idėjas; taip pat jo išimtinis heterotopiškumas leidžia pasilikti ir ilgesniam laikui – menininkas su pasikeitusiu kūnu funkcionuoja kasdieniame gyvenime visuomenėje. Dėl to, toks reiškinys vertas sociologų dėmesio.
Šis pranešimas labiau skirtas pristatyti diskusijai atvirą pradinę tyrimo stadiją apie fantastinės manisfestacijos trasformuotus heterotopiškus kūnus mene ir parodyti, kad menininkai (pvz.: ORLAN, Neil Harbisson‘as ir Stelarc‘as), įgyvendindami į kūną nukreiptas kūrybines įdėjas tampa gyvais eksperimentinių idėjų, išpildytų esame laike, pavyzdžiais.